Sportininkių lyties kontrolė
I dalis
Senovės Graikijos olimpinėse varžybose dalyvaudavo tik vyrai ir visi jie varžydavosi nuogi. Todėl abejonių dėl dalyvių lyties turbūt niekada nekildavo. Moterims olimpinėse žaidynėse pirmą kartą leista sudalyvauti tik 1900 m. Kiek užtruko, bet palikim tai istorijai jau.
Tose sporto šakose, kur reikalinga jėga, greitis ir ištvermė, dėl genetiškai determinuotos lyčių kūno sandaros, kardiovaskulinės sistemos pajėgumo bei psichoemocinių lyčių skirtumų, vyrai įgyja tam tikrą pranašumą. Būtent dėl to, daugelyje sporto šakų leidžiama varžytis tik tos pačios lyties asmenims. Nors spaudoje galima rasti įvairiausių plepalų, kuomet moterys sportininkės asmeninį gyvenimą gyveno kaip vyrai, sukčiavimo atvejai yra tikrai reti (apie tai vėliau).
Pirmoji lyties kontrolė buvo atlikta 1966m. Budapešte prieš Europos lengvosios atletikos čempionatą. Visos 243 šioms varžyboms registruotos moterys turėjo NUOGOS praeiti pro gydytojų moterų komisiją. Nei viena sportininkė nebuvo diskvalifikuota, bet žinia, kad į varžybas netikėtai neatvyko penkios pasaulinio lygio sportininkės, paskatino kalbas, kad jos galėjo būti vyrai. Jų tarpe buvo ir dvi atstovės ir sąjungos, kurioms priklausė dvidešimt šeši pasaulio moterų rekordai. Šios sportininkės daugiau niekada nedalyvavo tarptautinėse moterų varžybose.
1966 metų Sandraugos šalių varžybose Kingstone (Jamaika) lyties kontrolės procedūra buvo dar griežtesnė – kiekvienai sportininkei buvo atliktas GINEKOLOGINIS išorinių lytinių organų tyrimas. Kiekviena tokia lyties tyrimo procedūra sulaukė didžiulio sportininkių pasipiktinimo dėl viešo pažeminimo ir žmogaus orumo nepaisymo. Ir mes pyktume. Kaži, ar labai norėtųsi VISIEMS olimpiečiams vyrams privalomo „pimpaliukų“ tyrimo be jokių išimčių :) Ačiū sporto organizatoriams, kurie suprato, kad išorinė sportininkių apžiūra yra netinkamas metodas garbingai konkurencijai užtikrinti ir ėmė ieškoti alternatyvių metodų.
1968 metais Meksiko olimpinių žaidynių metu tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) įteisino lyties nustatymo procedūrą, tiriant skruosto gleivinės nuograndas. Toks mažiau psichologinio ir fizinio gniuždymo sukeliantis metodas. Nuograndose buvo ieškoma Baro kūnelių, kurie yra būdingi genetiškai determinuotai moteriai (46,XX). Vyrams (46,XY) Baro kūnelių nerandama. Tarptautinio olimpinio komiteto protokole buvo numatyta procedūra, pagal kurią, neradus Baro kūnelių, sportininkei pasiūloma atlikti pilną genetinį tyrimą ir kraujo hormonų kiekio įvertinimą. Radus kokių nors nukrypimų šiuose tyrimuose, turėjo būti atliekama ginekologinė apžiūra ir priimamas sprendimas dėl sportininkės teisės dalyvauti moterų varžybose. Deja, geri TOK ketinimai retai būdavo įgyvendinami. Šoko ištikta sportininkė po nesėkmės, atliekant lytinio chromatino tyrimą, pasitraukdavo iš varžybų, atsisakydama tolimesnių tyrimų. Visas šitas ištyrimas trunka ilgai, o dauguma moterų nėra pakankamai drąsos tęsti tyrimus tam, kad išgirstų dar daugiau gąsdinančių naujienų. Buvo, kad sporto pareigūnai ir asmeniniai gydytojai patardavo sportininkei suvaidinti traumą ar ligą ir tokiu būdu tyliai baigti sportinę karjerą, IŠVENGIANT VISUOTINĖS GĖDOS IR PAŽEMINIMO. Kaži, kiek komentuojančių drąsuolių už ekrano išdrįstų atsistoti prieš visuomenės „teismą“. Ir taip, kai kurie psichologai teigia, kad ŽINIA APIE DIAGNOZUOTĄ LYTIES VYSTYMOSI SUTRIKIMĄ TURI PANAŠŲ PSICHOLOGINĮ TRAUMUOJANTĮ POVEIKĮ, KAIP IR SEKSUALINĖ PRIEVARTA. Nors mums beveik seksualine prievarta jau kvepia ir būtinybė išsirengti nuogai prieš komisiją.
Lytinio chromatino tyrimas buvo skirtas sąžiningai konkurencijai užtikrinti, tačiau BUVO PADARYTA DIDŽIULĖ ŽALA TOMS MOTERIMS, KURIOS GIMĖ SU RETOMIS GENETINĖMIS ANOMALIJOMIS, TAČIAU PRANAŠUMO PRIEŠ SAVO VARŽOVES NETURĖJO. Įgyvendinus lyties kontrolės patikros tyrimą, tarptautinių varžybų metu buvo diskvalifikuojama viena sportininkė iš 500-600. TOK medicinos komisijos narys dr. Eduardo Hay 1981m rašė, kad mažiausiai 12 elitinių sportininkių buvo diskvalifikuota joms atlikus lytinio chromatino tyrimą ir neatlikus jokių kitų tyrimų. Tikslios sportininkių diagnozės nėra žinomos, nes dauguma sportininkių tyliai pasitraukė iš sporto arenos. Beje, neregistruotas nei vienas faktas, kada lytinio chromatino tyrimu būtų aptiktas moterimi persirengęs vyras. Arba mes nežinome, juk gali taip būti :)
Teigiama, kad lytinio chromatino tyrimas dar yra ir mažai patikimas: galimi tiek klaidingai teigiami, tiek klaidingai neigiami atvejai. Žinomas mažiausiai vienas atvejis, kai tai pačiai sportininkei skirtinguose sporto varžybose lytinio chromatino tyrimo rezultatai buvo skirtingi. Tad lytinio chromatino testo rekomenduota atsisakyti dėl sekančių priežasčių:
-
kai kurios moterys, turinčios genetines anomalijas, NETURI PRANAŠUMO prieš savo varžoves;
-
atlikus lytinio chromatino tyrimą NEĮMANOMA APTIKTI KAI KURIŲ VYRŲ, turinčių genetines anomalijas;
-
moterys, turinčios normalų chromosomų rinkinį (46,XX) nesąžiningą pranašumą gali įgyti naudodamos anabolinius hormonus ar kitus sportinį rezultatą gerinančius vaistus. Tad joks chromatinas čia nepadės.
Sportininkių lyties kontrolė
II dalis
Medicinos bendruomenė lytį apibrėžia keletu biologinių lyties požymių: kariotipu, t.y individo lyčiai būdingu chromosomų rinkiniu (moterų – 46,XX, vyrų – 46,XY), gonadomis (kiaušidės, sėklidės), hormonais, išoriniais lyties požymiais, bei, kad ir kaip kartais pyktų mūsų mylimas feminizmas, vis dar kalbama ir dar bus kalbama apie lyčiai būdingus elgesio, pomėgių, mąstymo, svajonių ir kitus psichologinius skirtumus. Daugumos žmonių šių požymių visuma atitinka kurią nors vieną lytį.
BET
Yra asmenų, kurių BIOLOGINIAI LYTIES POŽYMIAI NEATITINKA, o lyčiai nustatyti lytinio chromatino testo nepakanka. Kodėl? Nes lytinio chromatino tyrimas NUSTATO NE LYTĮ, o tik DVIEJŲ X CHROMOSOMŲ BUVIMĄ KARIOTIPE. Ir kokia štai staigmena mūsų internetiniams ekspertams - DVI X CHROMOSOMOS NE VISADA LEMIA MOTERIŠKĄJĄ LYTĮ. Voilà!
Pasitaiko vyrų su 46,XX kariotipu (pvz.: de la Chapelle sindromas), o moterų – su 46,XY kariotipu. Tokios moterys neturi vyriškųjų lytinių organų, tačiau turi makštį, gimdos kaklelį, gimdą, kiaušintakius (pvz.: Swyer sindromas). Ne mažiau kaip dvi X chromosomas turi ir vyrai su 47,XXY, 48,XXXY ar 48,XXYY kariotipu (Klinefelter sindromo variantai). Išvada kokia? Ogi kad ANATOMINIAI IR GENETINIAI LYTIES POŽYMIAI SUTAMPA NE VISADA ir genetinis skirstymas tik į vyrus ir moteris, nepripažįstant kitų galimų variantų, yra DISKRIMINUOJANTIS ABI LYTIS. Genetikai jums gali išvardinti visą eilę anomalijų, kurios apsunkina lyties nustatymo procedūrą. Nors pasaulyje kasmet su lyties vystymosi sutrikimais gimsta apie 1,7 proc. vaikų, kažkaip mums kartais atrodo, kad sporte šių sutrikimų dažnis yra daug didesnis.
Diskriminacija, ne diskriminacija, bet šita lyties kontrolės procedūra, kuria buvo siekta apsaugoti moteris nuo apsimetėlių vyrų, padarė žalą daugeliui sportininkių, kurios tik per sporto varžybas pirmą kartą sužinojo, kad turi lyties vystymosi sutrikimų. Kuris gi norėtume, kad informacija apie jūsų sveikatos ypatumus būtų eskaluojama viešai? Paviešinus lyties vystymosi sutrikimo faktą, sudaroma nuostabi terpė ne tik diskriminacijai, bet ir stigmatizacijai bei, skaitykit paraidžiui, - SMURTUI. Žurnalistai irgi labai „padeda“ - prasideda „raganų medžioklė“, skambios antraštės, tokios kaip „Lyties kontrolės testas pastūmėjo savižudybei“ arba „Ji buvo apkaltinta esanti jis“, ir dar daug visokių. Suprantama, kiekviena skambi antraštė atneša pinigus, bet jums paskui tikrai ramiai miegasi? Ir kur dingo ta tikroji geroji tiriamoji žurnalistika*? Rūko kamputyje? Net jei asmeniui yra nustatomas lyties vystymosi sutrikimas, kiekvienas turi prigimtinę teisę į privatumą, konfidencialumą ir savo lyties išraišką.
Ilgainiui lyties chromatino testo ATSISAKYTA. Tai yra neobjektyvu, žemina ir daugeliu atveju net nėra naudinga. Iki 2000 metų 29 iš 34 tarptautinių sporto federacijų atsisakė lyties kontrolės procedūros, ieškodamos kitų būdų sukčiavimui dėl lyties kontroliuoti. Tarptautinė tinklinio federacija lytinio chromatino testo atsisakė tik 2004 metais, lytinio chromatino testas vis dar buvo atliekamas 2006 metais žaidynių metu Azijoje. Beje, tais metais 800 metrų bėgimo rungties nugalėtojai buvo rasta Y chromosoma. Indijos olimpinės asociacijos vyriausiasis gydytojas, NEATLIKĘS JOKIŲ KITŲ TYRIMŲ KONSTATAVO, kad sportininkė yra ne moteris, o vyras. Sportininkė net keletą kartų bandė žudytis. Miela, ar ne?
O dabar dėmesio. Y CHROMOSOMA NE VISADA DUODA PRANAŠUMĄ SPORTE.
*Yra labai nuostabių tiriamosios žurnalistikos atstovų. Čia ne apie juos.
Sportininkių lyties kontrolė
III dalis
Lyties diferenciacijos sutrikimai dažnai aptinkami TIK PRASIDĖJUS BRANDAI. Įsivaizduokit, kokias skaudžias psichologines bei socialines pasekmes tai gali sukelti, kai tu augi ir žinai, kad esi TOS lyties, o paskui paaiškėja, kad genetiškai tu esi „truputį“ NE TOS lyties. Ir tai niekaip nesiderina su „šiandien aš save identifikuoju... troleibusu“. Tapatinti šių modelių negalima ir netgi kvaila, kad ir kaip čia protingai internetuose berėkautume.
Anyway. Dabar apie tai, kada Y chromosoma nesuteikia JOKIO PRANAŠUMO prieš varžoves, bet šios sportininkės neišlaikytų lyties kontrolės testo. Nes, vajevaje, nugi turi Y chromosomąąą.
NEJAUTRUMO ANDROGENAMS SINDROMAS, arba kitaip – testikulinė feminizacija. Ši lyties vystymosi anomalija sportuojančioms moterims yra nustatoma dažniausiai. O nustatom sindromą tada, kai MERGAITĖ nesulaukia mėnesinių laiku. Ieškom priežasčių ir paaiškėja, kad jos kariotipas – vyriškas XY. Ups. Ar galite įsivaizduoti šoką, kurį pajunta šeima? Aišku, kad negalit, nes tai nutiko ne jums ir viskas, kas ne man, manęs neliečia. Mes irgi negalim pajausti to jausmo, bet esame matę ne vieną reakciją. Nu nesmagu, žinokit, net ir profesionaliai dirbant šioje sferoje daugiau nei 20 metų.
Kas tokiais atvejais vyksta? Ogi kūne atsitinka labai nevykusi testosterono receptorių genų mutacija, kas reiškia, kad testosteronas negali sąveikauti su audiniais. Kai jis nesąveikauja su audiniais, jie nėra veikiami vyriškąja linija. Gimdos ir kiaušintakių nėra, tačiau makštis, krūtys ir kiti išoriniai moteriški lytiniai organai susiformuoja MOTERIŠKAI. Tad nepaisant vyriško XY, antriniai lytiniai požymiai ir raumenų masė YRA MOTERIŠKA. Jos gimsta ir auga kaip moteryyyyys. Dėl didesnio ūgio šios moterys gali turėti šiokį tokį pranašumą tokiose sporto šakose kaip tinklinis ar šuolis į aukštį, tačiau ūgį nulemia ne tik Y chromosoma, bet ir kitų genų deriniai, todėl būtų neteisinga diskvalifikuoti sportininkę tik dėl tam tikros genų kombinacijos, nemanot? Bet kokiu atveju, ŠIŲ MOTERŲ RAUMENŲ MASĖ IR JĖGA YRA TAPATI XX,46 kariotipą turinčioms moterims, TODĖL PRANAŠUMO SPORTE JOS PAPRASTAI NETURI. Netgi priešingai, XX,46 moterų organizme aptinkamas vyriškųjų hormonų kiekis teoriškai gali lemti jų pranašumą prieš varžoves, kurioms nustatytas visiško nejautrumo androgenams sindromas. Mintį gaudot? XX moterys gali turėti daugiau testosterono, nei XY moterys, nes, vaje kaip netikėta, visos XX moterys gamina sau testosteroną. Be jo – niekaip.
Yra atvejų, kai nejautrumas vyriškiems hormonams yra DALINIS. Tad šiais atvejais gal ir įmanomas fizinis pranašumas, tačiau įrodymų dėl to trūksta iki šiol, o jei jis yra, tai koks jis?
Kuo androgenų nejautrumo sindromas skiriasi nuo Swyer sindromo, nors abiem atvejais moterys turi vyriškąjį chromosomų rinkinį 46,XY? Ogi tuo, kad Swyer moterys neturi funkcionuojančių sėklidžių. Kai jos nefunkcionuoja, reiškia – negamina testosterono, būdingo vyrams. Bet jos turi makštį, gimdos kaklelį, gimdą ir kiaušintakius. Jos yra moterys ir jokia jų turima Y chromosoma joms pranašumo sporte nesuteikia. NESUTEIKIA.
Dabar apsiverks tie, kurie žino tik du chromosomų rinkinių derinius. Yra toks dalykas, kaip LYTINIŲ LIAUKŲ DISGENEZĖ. Šios sportininkės gali turėti ir tokį chromosomų rinkinį - 46,XY,46,XX, ir tokį - 45,XO/46,XY. Ir ką dabar darom?
O dar yra TERNERIO SINDROMAS. Šios merginos gali turėti dar kitus chromosomų derinius 45,X, 45,X/46,XX, 45,X/46,XY... Fenotipiškai jos yra MOTERYS ir neturi nesąžiningo pranašumo prieš 46,XX moteris.
Tai dabar ką – visas jas išmetam, nes jos, anot internetinių ekspertų, yra „brokuotos“ ir nesąžiningos?
Kitą kartą parašysim apie vyrus, kurie galėtų išlaikyti lyties kontrolės testą ir dalyvauti moterų varžybose. Dar galim parašyti apie moteris, kurios gali turėti pranašumą sporte dėl didesnio vyriškojo hormonų kiekio kraujyje. Net galim parašyti apie sutrikimus, dėl kurių nei viena lytis neišlaikytų lyties kontrolės testo. Galim parašyti ir apie nesąžiningą sportą. Bet labiausiai mus stebina, kad net ir medicinos mokslus griaužę žmonės visas šitas tiesas pamiršo.
A jūs rimtai?
Sportininkių lyties kontrolė
IV dalis
Labai stengiamės jus sunervuoti ir mums kartais net pasiseka (😊).
Dabar dar truputį panervuosim tuos, kuriems mes „pateikiame akivaizdžias nesąmones“ ir „viską išlaužiam iš lubų“. Kaip taisyklė, šie žmogučiai labai gerai moka skaičiuoti ir chromosomas.
Yra vyrų, kurie turi daugiau nei vieną X chromosomą. Nemeluojam, tikrai. Ir vat jie, jei jiems būtų atliekamas lytinio chromatino testas, kai ieškoma dviejų X chromosomų, tikrai tą testą išlaikytų ir galėtų dalyvauti moterų varžybose, nors yra vyrai. O vat ir va taip.
Daugiau nei vieną chromosomą turi tie, kuriems genetiškai atsitinka Klainfelterio sindromas. Ir (būūūūgnaiiii).... tadam!!!! Jiems gali būti nustatomas 47,XXY kariotipas (dažniausias tipas), 46,XY/47,XXY kariotipo variantas, 48,XXYY kariotipo variantas; 48,XXXY kariotipo variantas; 49,XXXXY kariotipo variantas.... tai kiek čia jų dabar jau suskaičiavom? Tai štai šie vyrai, vizualiai fenotipiškai atrodantys KAIP VYRAI, galėtų pretenduoti rungtis moterų varžybose dėl lytinio chromatino testo netobulumo. Aišku, kuo daugiau X chromosomų, tuo daugiau kitų bėdų, bet nu ką dabar – turi jie gi tas reikiamas chromosomas testui.
Dėl mozaikinės Klainfelterio sindromo formos buvo diskvalifikuota 1964 metų Tokijo olimpinių žaidynių aukso ir bronzos medalių laimėtoja, iškovojusi Pasaulio rekordininkės titulą 100 m bėgimo rungtyje. 1966 metais Lengvosios atletikos Europos čempionate Budapešte lyties patikrą ji išlaikė, tačiau jau sekančiais metais buvo diskvalifikuota Kijeve, kovoje dėl Europos lengvosios atletikos taurės. Sportininkę apžiūrėjusi 6 VYRŲ (!) komisija nusprendė, kad jos lyties organai labiau atitinka vyrišką fenotipą. Dėl diskvalifikacijos sportininkė patyrė didžiulį viešą pažeminimą (kodėl žmonijai taip patinka raganų medžioklė, niekaip nesuprantame, bet taip, tas vyksta labai bjauriai). Nepaisant vėliau jai atliktos operacijos ir gydymo moteriškais lytiniais hormonais, moterų varžybose jai daugiau niekada nebuvo leista dalyvauti, o 1970 metais jos vardas buvo išbrauktas iš Pasaulio rekordų knygos. Ironiška, kad jei ši sportininkė po vienerių metų būtų tirta Olimpinių žaidynių, vykusių Meksikoje metu, lytinio chromatino testo rezultatai būtų užtikrinę jai teisę dalyvauti moterų varžybose. Vis tik, ne viskai taip paprasta, ane?
O dabar apie gerai žinomus lyties diferenciacijos sutrikimo faktus sporte:
-
1932 metų 100 metrų bėgimo olimpinei čempionei, atlikus autopsiją 1980 metais, buvo rastos sėklidės;
-
šuolio į aukštį Europos čempionė ir pasaulio rekordo savininkė 1938m. buvo diskvalifikuota, nes turėjo vyriškus ir moteriškus lyties organus;
-
bėgikė, pasiekusi 400 ir 800 metrų moterų bėgimo rekordą 1964 metais, pasirodė esanti vyras;
-
1934 metų 800 metrų bėgimo pasaulio čempionė vėliau gyveno kaip vyras;
-
net dvi komandos narės, 1964 metais laimėjusios antrą vietą estafetėje Europos čempionate, vėliau gyveno kaip vyrai, viena iš jų tapo tėvu;
-
1966 metų greitojo nusileidimo nuo kalnų pasaulio čempionė vėliau gyveno kaip vyras, vedė ir tapo tėvu.
-
Greičiausiai daugeliu atvejų sportininkės turėjo abiems lytims būdingų požymių. Aukštas šių sportininkių testosterono lygis užtikrino jų pranašumą varžovių tarpe, tačiau nesiimsime vertinti, ar šie jauni žmonės apie savo pranašumą žinojo sportinės karjeros pradžioje ir, jei žinojo, ar tuo kryptingai naudojosi.
Dar nepavargot nuo žinių?
Sportininkių lyties kontrolė
V dalis
Šia tema daugiau nerašysim, bet negalėjome nepakalbėti apie MOTERIS, kurios gali turėti pranašumą sporte prieš kitas MOTERIS. Čia jau tos 46,XX visomis prasmėmis – ir genetiškai, ir fenotipiškai.
Pranašumą, tikėtina, galėtų turėti visos tos, kurių kūnas gamina daugiau testosterono. Šios būklės medicinoje irgi turi savo pavadinimus ir, kaip taisyklė, moterys pačios dėl to ieško pagalbos. Nes didesnis testosterono kiekis sąlygoja didesnį plaukuotumą ten, kur jo visai nesinori, nepageidaujamus odos pokyčius (nuo spuogų ir strijų iki selektyviai tamsesnio odos pigmento), menstruacijos tampa nenuspėjamos, chaotiškos ar jų visai nėra, o siekis susilaukti vaikų dažnai tampa labai apsunkintas. Jei vyriško hormono labai daug, galima net moters virilizacija, kai kinta ir lyties organai.
Ligos, kurios taip elgiasi su moters kūnu, yra gydomos. Jei jos nebūtų gydomos, šios moterys, tikėtina, sporte galėtų turėti pranašumą prieš kitas, normalų testosterono kiekį kraujyje turinčias moteris, tačiau tą įvertinti yra be galo sunku.
Ar moteris yra kalta, jei turi sveikatos bėdų? Tikrai ne, tačiau, siekiant vienodai sąžiningos konkurencijos, kai kurios sporto šakos yra nurodžiusios, ir ne kartą keitusios ribas, koks galėtų būti leistinas maksimalus testosterono kiekis moters sportininkės kūne. Ne veltui Tarptautinis olimpinis komitetas 1974 metais androgeninius hormonus įtraukė į sportininkams draudžiamų vartoti medžiagų sąrašą. Ir ne veltui turbūt net ir šiandien šie sintetiniai hormonai yra dažniausiai sportininkų vartojama draudžiama ergogeninė medžiaga.
Bet kokiu atveju, siekiant sudaryti lygias galimybes varžytis, sportininkai dažnai skirstomi į kategorijas pagal amžių, svorį, lytį... Taisyklėse turi būti aiškiai parašyta, pagal kokius požymius tas skirstymas vyksta. Jei sportininkei buvo leista varžytis moterų kategorijoje, reiškia, kriterijus ji atitinka.
Nepatinka taisyklės? Galima teikti pasiūlymus jas keisti.
Jauti, kad taisyklės yra nesąžiningos ir diskriminuojančios? Taisykles visada galima skųsti. Yra Sporto arbitražas, Žmogaus teisių teismas, tik pirmyn. Vis tik, apie tai, manytume, geriau žino sporto funkcionieriai ir sporto teisininkai.
O šiaip – einam sportuoti :) Skaičiuojama, kad fizinio aktyvumo rekomendacijų laikosi tik apie pusė visų moterų. Jei tingisi aktyviai, gal bent lovos jogą atsiminkim :)
Informacija rengta pagal žurnale Lietuvos akušerija ir ginekologija publikuotą straipsnį Sportininkių lyties kontrolė = : Gerder verification in sports (lsmu.lt)